1-as rezultatas - Skaitmeninių įgūdžių panaudojimo koncepcija kultūros sektoriuje

O1 Skaitmeninių įgūdžių panaudojimo koncepcija kultūros sektoriuje

NAUJA - Skaitmeninės Kultūros internetinė apklausa jau pasiekiama internetu!

Skaitmeninių kompetencijų ir įgūdžių koncepcija yra labai svarbi Europos švietimo politikoje. Naujausi skaitmeninių gebėjimų ir įgūdžių apibrėžimai pateikti „DigComp 2.0“ (remiantis „DigComp2.0“: „Skaitmeninė kompetencijos sistema piliečiams“ ataskaita (Vorikari, Punie, 2016). Šis projektas yra suskirstytas į penkias sritis: kompiuterinis ir duomenų raštingumas, bendravimas ir bendradarbiavimas, skaitmeninio turinio kūrimas, saugumas ir problemų sprendimas. Šios penkios skaitmeninių įgūdžių sritys suskirstytos į 21-ą skaitmeninę kompetenciją.

Šis intelektinis produktas apibūdins:

  1. kurios iš 21-os kompetencijos yra labiausiai susijusios su kultūros ir paveldo sektoriumi,
  2. kokie įgūdžiai yra reikalingi skirtingose darbo ir kultūrinėse srityse,
  3. kaip galima įgyti įgūdžius per internetinius MOOC kursus ar mišraus mokymo kursus,
  4. kaip atviro švietimo metodika gali būti pritaikyta šiame sektoriuje,
  5. kaip „Open Badges“ gali padėti tobulinti ir įtvirtinti kultūros ir paveldo dalyvių skaitmeninius įgūdžius,
  6. į kokias aplinkybes reikia atsižvelgti kultūros ir paveldo dalyviams ir aukštojo mokslo įstaigoms, mokančioms šių dalykų,
  7. kokios yra perspektyviausios pedagoginės ir technologijomis patobulintos koncepcijos, būdai ir metodai, norint pasiekti geresnius skaitmeninius įgūdžius kultūros ir paveldo dalyviams,
  8. kaip MOOC tipo kursai gali padėti tobulinti skaitmeninius gebėjimus,
  9. kaip šiuos patarimus galima perkelti į kitus sektorius, pavyzdžiui, turizmą.

Masiniai Atviri Internetiniai Kursai (MOOC) greitai prisitaikė prie studentų ir pedagogų, taip pritraukdami daugybė naujų vartotojų. MOOC yra neatsiejami ir vieni iš įdomiausių Atvirų Švietimo Šaltinių (OER) reiškinio instrumentų, kurie vaidina vis svarbesnį vaidmenį daugelio šalių švietimo politikoje. Didelis ir greitas tokių nemokamų kursų populiarumas sukėlė didelę kritikos bangą (Daniel 2012, Dillahunt et al. 2014, Hollands & Tirthali 2014, Rohs & Ganz 2015, Schuwer er al. 2015). Kritika labiausiai buvo nukreipta į šias problemas: kursų metimo procentas, žemas trečiųjų šalių dalyvių skaičius, pedagoginio griežtumo ir kokybės trūkumas kuriant MOOC kursus (Stracke, 2014). Nepaisant viso to, dėl sklaidos galimybių ir lengvo naudojimo MOOC gali tapti puikia priemone, skatinančia tobulinti gebėjimus ir kompetencijas, susijusias su darbo pasauliu, mokymuisi savarankiškai ir visą gyvenimą.

Kultūros įstaigos ir muziejai jau daugelį metų domisi meno ir kultūros paveldo populiarinimu pasitelkiant naujas technologijas, daugiausia nuotolinio ir skaitmeninio mokymosi srityse. Naudojant MOOC, suaugusiųjų švietimas kultūros ir paveldo srityje turi galimybę išplėsti naujų technologijų integracijos sritis, taip pat tobulinti naujus mokymo metodus skirtingiems vartotojams. 2013 m. Niujorko modernaus meno muziejus (MoMA) sukūrė MOOC, skirtą muziejaus operatoriams ir pedagogams. Per pirmąsias keturias savaites jis sulaukė 17000 vartotojų iš viso pasaulio (Mazzola, 2013). 2015 m. Lesterio universitetas inicijavo MOOC kursus tema „XXI a. muziejaus užkulisiai“. Turbūt tai buvo pirmųjų prieinamų internetinių kursų pavyzdys, sukurtas su Liverpulio nacionalinio muziejaus parama. Projektas pabrėžė bendro valdymo svarbą tarp muziejų ir universitetų planuojant ir įgyvendinant MOOC. Tokia metodika žymiai pagerino siūlomo turinio kokybę, o plačiąja prasme, muziejų ir akademinę didaktiką (Parry ir kt., 2016).

Tikslas integruoti skaitmeninius išteklius ir galimybes į švietimą (ypač kultūros ir paveldo srityje) turi būti vertinamas atsižvelgiant į XXI a. mokymąsi. 2009 m. Trilling and Fadel savo darbe „XXI a. įgūdžiai: mokymasis gyventi mūsų laikais“ sukuria įvairiapusių įgūdžių sistemą, reikalingą paruošti visuomenę sudėtingoms XXI a. realijomis.

Kritinis mąstymas, kūrybiškumas, bendravimas ir bendradarbiavimas - įgūdžiai, kurie yra ypač svarbūs kultūros ir paveldo sektoriui, nes šis sektorius yra ideali vieta integruoti šiuos įgūdžius į švietimą. Mokydamiesi apie kultūrą ir paveldą suaugusieji yra skatinami mąstyti netradiciškai, o tai skatina kūrybiškumą. Be to, kultūros ir paveldo švietimas dažnai vyksta bendradarbiaujant, pavyzdžiui, kai besimokantieji kartu rengia pasirodymą ar bendrą pristatymą.

Rezultato tipas: Metodologija / gairės - Metodologija įgyvendinimui

O1.1 Kultūros ir paveldo skaitmeninių kompetencijų koncepcinis pagrindas

Skirtas neišspręstoms problemoms, susijusioms su naujovėmis ir skaitmeninių išteklių integracija bei kultūros ir paveldo ugdymo galimybėmis, ir yra partnerystės teorinis pagrindas projekto metu ir besitęsiantis po jo.

Sistemos elementai (neišsamūs):

-Kultūros ir paveldo švietimo teikiamos galimybės tobulinti dvidešimt pirmojo amžiaus mokymosi įgūdžius.

-Galimas skaitmeninių kompetencijų ir išteklių vaidmuo suaugusiųjų kultūros ir paveldo švietime dvidešimt pirmojo amžiaus mokymosi kontekste.

-Laukiantys tyrimų klausimai apie skaitmeninius išteklius ir metodus kultūros ir paveldo švietime. Pilotavimo etapas (intelektinės išvesties O5 dalis) ir tolimesnis vertinimas (intelektinės išvesties O6 dalis) padės formuoti atsakymus į šiuos klausimus.

-Tyrimų rezultatų peržiūra apie skaitmenines kompetencijas kultūros ir paveldo sektoriuje.

Atsižvelgiant į šiuos klausimus, sistema taip pat aktuali išorės šalims, atliekančioms tyrimus skaitmeninės integracijos ir švietimo inovacijų, kultūros ir paveldo švietimo bei XXI a. mokymosi srityse.

Iš pradžių visi dalyvaujantys partneriai atliks antrinius tyrimus, reikalingus sistemos kūrimui. Juos sudarys:

-Sąrašas, sudarytas iš straipsnių ir informacijos, susijusios su XXI a. mokymu, (naujoviškų) skaitmeninių išteklių naudojimu suaugusiųjų švietime, kultūros ir paveldo švietimu. Jis yra svarbus kitiems partneriams, kad būtų tinkamai pasirengę sekantiems projekto etapams.

-Klausimų rinkimas ir formulavimas, pristatymų paruošimas konkrečiomis temomis projekto susitikimui ir siūlomų straipsnių bei medžiagos išstudijavimas.

-Vidinė vadovybės diskusija apie svarbiausias problemas ir klausimus, kuriuos reikia įtraukti į sistemą, atsižvelgiant į ilgalaikę organizacijos strategiją.

Tik anglų kalba

Koordinuoja: UNIROMATRE

Dalyvauja: UPT, AAU, DCU, UniGraz

O1.2 Europos ir nacionalinis tyrimas skaitmeninių kompetencijų įtvirtinimui

Jis bus parengtas įvertinus visų partnerių dabartinius skaitmeninės kompetencijos ugdymo praktikos tyrimus, taip pat kokybinius tyrimus, kuriuose dalyvavo kultūros srities suinteresuotieji subjektai ir atsižvelgus į bibliografines apžvalgas.

Remiantis kiekvienos komandos patirtimi, šiame tyrime turėtų būti renkami duomenys siekiant pasiūlyti kokybės užtikrinimo kriterijus, susijusius su skaitmeninių gebėjimų ugdymu suaugusiesiems, turintiems silpnus skaitmeninius įgūdžius, aptariant:

-Mokymo ir vertinimo metodai

-Pedagoginė medžiaga ir įrankiai

-Tyrimo įrankiai

-Kiti svarbūs elementai (įskaitant paramos mechanizmus).

Subproduktai bus paruošti atliekant šias užduotis:

-Bibliografinė skaitmeninių kompetencijų įtvirtinimo apžvalga, dabartiniai rezultatai ir sunkumai.

-Visų partnerių parengtų skirtingų mokymo programų/praktikų/strategijų aprašymas.

-Kokybinis kultūrinių suinteresuotų šalių tyrimas (klausimynas, tikslinės grupės).

-Aprašytos veiklos analizės ir palyginimo lentelių kūrimas.

Tyrimas apibrėš gerąsias praktikas kaip skatinti skaitmeninių kompetencijų įgijimą kultūros ir paveldo sektoriuje, kaip buvo apibrėžta ir pristatyta šios dalies tyrimų srityje.

Tik anglų kalba

Koordinuoja: UNIROMATRE

Dalyvauja: visi partneriai

O1.3 Skaitmeninių kultūros kompetencijų gairės

Šis subproduktas yra pirmųjų dviejų rezultatas: apibrėžus koncepcinę kultūros ir paveldo skaitmeninių įgūdžių sistemą ir pateikiant geriausius praktikos pavyzdžius skaitmeniniam kompetencijų ugdymui, bus sukurtos kultūros skaitmeninių kompetencijų gairės, siekiant suteikti visam projektui teorinį pagrindą. Gairės bus naudojamas VLH (O2) skaitmeninių kultūros įgūdžių internetinams kursams (O3) įgyvendinti, kurie yra pagrindinis projekto rezultatas.

Šiam subproduktui parengti bus atliktos šios užduotys:

-Konceptualios skaitmeninių kultūros ir paveldo kompetencijų sistemos palyginimas ir dabartinės praktikos analizė, kuria nustatomos spragos, kurias reikia pašalinti.

-„Preliminaraus skaitmeninių kultūros kompetencijų gairių pasiūlymo“ parengimas (gerosios praktikos pavyzdžiai ir užtikrinimo kriterijai keliant skaitmenines kompetencijas paveldo ir kultūros srityje, pasitelkiant masinį nuotolinį švietimą).

-„Preliminaraus skaitmeninių kultūros kompetencijų gairių pasiūlymo“ vertimas į kiekvieno partnerio kalbą.

Pabaigoje bus parengtas pirmasis skaitmeninių kultūros kompetencijų gairių projektas, kuris bus lengvai prieinamas ir aiškus plačiajai visuomenei. Jo viešinimas padės gauti grįžtamąjį ryšį iš mokslinių tyrimų bendruomenės. Grįžtamojo ryšio pagalba bus patobulinta ir pristatyta galutinė versija, kuri turi būti išleista O2 pabaigoje, kad O3 metu būtų galima sukurti internetinius kursus.

Koordinuoja: UNIROMATRE

Dalyvauja: visi partneriai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.